„Kuo anksčiau mirtį priimame kaip natūralų gyvenimo etapą, tuo yra lengviau išgyventi netektį“, – sako nuo rudens laidojimo namams „Ramybės takas“ vadovaujanti Ramutė Leščinskienė. Kasdien su mirties realybe susidurianti moteris įsitikino, kad atsisveikinimas su artimaisiais tampa ramesnis ir šviesesnis tiems, kurie nestumia šios temos į paraštes.
Jos teigimu, mirtis visuomenėje vis dar išlieka tabu – apie ją vengiama kalbėti tol, kol ji nepaliečia asmeniškai. Tačiau būtent atvirumas, pokalbis ir gebėjimas įvardyti savo baimes leidžia net ir sunkiausiomis akimirkomis nepasimesti. Naujosios vadovės siekis, kad „Ramybės takas“ būtų ta vieta, kur žmonės ateitų ne tik paslaugos, bet ir supratimo bei palaikymo.
Sprendimas – aiški komunikacija
Apsispręsti vadovauti laidojimo namams R. Leščinskienę paskatino noras geriau pažinti sritį, kuri visuomenėje vis dar apgaubta savotiškos paslapties. Anot jos, laidojimo paslaugos – tai ne tik darbas, bet ir ypatinga atsakomybė būti šalia žmonių pačiomis sunkiausiomis jų gyvenimo akimirkomis.
„Visada jaučiau didžiulę pagarbą laidojimo paslaugų srityje dirbantiems žmonėms. Jie kasdien iš arti mato netekties skausmą, tačiau savo emocijas privalo atidėti į šalį, kad galėtų pasirūpinti oriu, pagarbiu ir aukščiausius standartus atitinkančiu atsisveikinimu“, – sako vadovė.
Apie dešimtmetį R. Leščinskienė vadovavo vienam Panevėžio knygynui, kur kasdienis darbas su žmonėmis, jų poreikiais ir lūkesčiais taip pat buvo neatsiejama veiklos dalis. Naujame profesiniame kelyje ji pastebi, kad laidojimo paslaugų sektoriuje vis dar trūksta aiškios, lengvai pasiekiamos informacijos, o tai žmonėms sukuria nežinomybę ir papildomą įtampą.
„Ypač vyresnio amžiaus žmonės dažnai vadovaujasi senais įsitikinimais apie laidojimo paslaugas – kas teikia, kiek kainuoja, ką galima rinktis. O galimybių šiandien yra kur kas daugiau“, – teigia ji.
Empatija – svarbiausias kokybės kriterijus
Ramutės požiūriu, laidojimo paslaugų kokybę pirmiausia lemia ne moderni infrastruktūra ar pasirinkimo gausa, o empatiškas ryšys su žmogumi.
„Dažniausiai būtent mes pirmieji bendraujame su artimaisiais, išgyvenančiais netekties skausmą, todėl svarbiausia čia – žmogiškumas, atjauta ir gebėjimas išklausyti. Per pokalbį neretai gimsta mažos, bet prasmingos detalės, padedančios atsisveikinimą paversti asmenišku – nuo mėgstamos spalvos ar gėlių iki artimo žmogaus pomėgių. Svarbu, kad artimieji šį laiką prisimintų ne kaip rūpesčių virtinę, o kaip ramų, šviesų ir pagarbos kupiną atsisveikinimą“, – sako R. Leščinskienė.
Būtent į šią kryptį orientuojasi ir „Ramybės takas“. Nors įmonė jau paneigė mitą, kad teikia brangiausias paslaugas mieste, Ramutė teigia, jog didžiausias tikslas – išskirtinė paslaugų kokybė ir nuoširdus įsiklausymas į kiekvieno žmogaus poreikius. Vadovė įsitikinusi: inovacijos laidojimo srityje galimos, tačiau jos turi eiti kartu su pagarba tradicijoms.
„Esu už tai, kad kiekvienas žmogus galėtų pasirinkti jam arba jo išėjusiam artimajam artimą ir prasmingą atsisveikinimo formą. Panevėžyje gyvenu jau seniai, todėl matau, kad miestas ir visas regionas išlieka gana konservatyvūs – naujovėms čia reikia laiko. Norėtųsi, kad atsisveikinimai būtų šviesesni, asmeniškesni. Ir nors pokyčiai vyksta lėtai, matau, kad mažais žingsniais judame būtent šia kryptimi“, – pastebi Ramutė.
Žmonės vis drąsiau atsisveikinimui parenka velionio mėgstamą muziką ar iškeliavusį žmogų primenančių detalių. Vis dažniau atsisveikinimo salėse galima sutikti ir velionio mylėtą augintinį. „Ramybės tako“ vadovės teigimu, svarbiausia, kad artimieji po atsisveikinimo galėtų sau pasakyti: padarėme viską, kas buvo įmanoma, kad šis momentas būtų orus ir prasmingas.
Daugiau nei paslauga
Ramutė norėtų, kad „Ramybės takas“ Panevėžyje būtų ne tik laidojimo paslaugų teikėjas, bet ir emocinės paramos bei švietimo erdvė.
„Man atrodo labai svarbu šviesti žmones, kad ypač sunkios ligos atveju jie nebijotų kalbėti apie išsiskyrimą, pamažu „susidraugautų“ su mirties tema ir suprastų, jog mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, su kuria anksčiau ar vėliau tenka susidurti“, – įsitikinusi naujoji laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė R. Leščinskienė.
Jos manymu, atviras dialogas padeda žmonėms ne tik geriau pasiruošti netekčiai, bet ir lengviau ją išgyventi. Naujoji vadovė džiaugiasi prisijungusi prie brandžios, susiformavusios ir draugiškos komandos, su kuria kartu sieks naujų tikslų.
Didžiausia jos siekiamybė – kad „Ramybės takas“ ir toliau pateisintų savo pavadinimą ir netekties akivaizdoje šeimos čia rastų ramybę, paguodą bei galėtų susitelkti į prasmingą ir orų atsisveikinimą.